Kovos Menai Fitnesui. Kovos Menai Gyvenimui. VivaGym treneriai: Valerij Petunov Birutė Valatkienė
Pradėkime nuo bokso.
Būkime sąžiningi – boksas skamba gąsdinančiai. Prieš akis iškyla tikri kovotojai, su kuriais absoliuti mūsų dauguma neturim nieko bendro. Vėliau dar gali iškilti gražuolių su bokso pirštinėmis nuotraukos iš bulvarinės spaudos, bet nuo to aiškiau taip pat nepasidaro. Tačiau pakalbėkime ne apie profesionalų sportą, o apie galimybes, kurias kiekvienam sportuojančiam žmogui gali suteikti boksas (ar kiti kovos menai, bet apie tai kiek vėliau), kas yra vadinama tiesiog „boksu fitnesui“.
Kodėl?
Nes boksas fitnesui yra viena geriausių aukšto intensyvumo treniruočių visam kūnui, suteikianti galimybę patirti tiek fizinius, tiek psichologinius iššūkius. Žodis „iššūkis“ čia panaudotas neatsitiktinai – būtent dėl to šios treniruotės tampa tokiomis įdomiomis ir naudingomis daugeliu aspektų. Nors traumų gali būti kaip ir bet kuriam kitam sporte, tačiau treniruojantis su patyrusiu treneriu bus netgi atvirkščiai – esamos traumos ar kitokių skausmų priežastys šių užsiėmimų dėka gali būti puikiai gydomos.
Apie įvairią bokso treniruočių naudą. Nenustebkite, kad bus daug kalbama ne apie fizinius dalykus… Tačiau viskas yra susiję ir neatsiejama.
Bendras atletiškumo vystymas
Tai viena labiausiai atletiškumą vystančių sporto rūšių, kuri reikalauja ištvermės, jėgos, greičio, vikrumo ir koordinacijos. Niekada nevėlu pradėti bet ką – taip pat ir boksuotis. Nors atletiškumas yra privalumas pradedant užsiiminėti šiuo sportu, bet nėra absoliučiai būtina sąlyga. Trūkstamas savybes galima vystyti, pavyzdžiui, treniruoklių salėje. Jei užsiimate kitais sportais, bokso teikiamą naudą fizinei būklei, o ypač ištvermei, pajusite tikrai greitai, visai nesvarbu ar užsiimate mėgėjišku žaidimu komandoje, ar esate profesionalus sportininkas. Dėl judesių staigumo ir pačių smūgių metu (į bokso kriaušę ar „letenas“) patiriamo raumenų tempimo ir pasipriešinimo, vystosi tiek raumenys, tiek jų ištvermė, o kai kurių treniravimosi aspektų neįmanoma pasiekti jokiais kitais įprastais sportiniais metodais.
Psichologinis tvirtumas
Boksas yra tiek pat protą (psichiką), kiek ir fizinį kūną lavinanti praktika. Nors fitneso lygmenyje Jūs nesusidursite su realiu smūgiavimu (angl. „sparring“) ir tikru oponentu, tačiau net ir be to gana greit pamatysite pokyčius savyje. Daugybė žmonių sunkiai priima bet kokius smūgius, perkeltine prasme — taip pat, ir pirmas atsakas į grėsmę būna atsitraukimas (arba neadekvatus agresyvumas). Bet kuo daugiau smūgiuoji pats, tuo labiau treniruoji smegenis stovėti ir kovoti, o ne atsitraukti. Juk iš pradžių instinktyvi reakcija atsitraukti (arba pykti) dažnai būna net tada, kai reikia tiesiog mokintis naujo įgūdžio, ir ypač kai nepasiseka nei iš pirmo, nei iš dešimto karto. Iš esmės, treniruojame protą ir kūną nepasiduoti — jėga ateina nugalint pasipriešinimą ir nesėkmes, o bokse pasipriešinimą atrasite ir savo mokymosi procese, ir fizinio pasirengimo lygyje. Dar vienas svarbus dalykas – mąstymo lavinimas, nes boksas, kad ir kaip neįtikėtinai iš pradžių skambėtų, reikalauja tiek strateginio mąstymo, tiek ir greito sprendimų priėmimo įgūdžių.
Neabejokite — fizinis ir mentalinis tvirtumas, įgytas bokse, pasireikš ir kitose gyvenimo srityse.
Pasitikėjimas ir savivertė
Pasitikėjimas nusako kiek jūs pasitikite savo gebėjimais, savivertė – kiek vertinate save. Savimi pasitikinčio žmogaus jėga kyla iš savigarbos, tuo tarpu žema savivertė yra viena iš pagrindinių kliūčių, kuri neleidžia asmenybei tobulėti ir siekti tikslų. Gal iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, tačiau boksas yra vienas tų sportų, kuris labai efektyviai veikia abu šiuos žmogaus psichikos aspektus ir suteikia galimybę jaustis pilnu jėgų. Kuomet mokotės naujų įgūdžių ir nepasiduodate, jums pradeda pavykti (t.y. pasiekiate tikslą) — o šių treniruočių metu mokotės nenutrūkstamai ir nuolat patiriate labai realų tikslo pasiekimo džiaugsmą — galvoje paraleliai taip pat pradeda vykti susiję pokyčiai, o ypač susiję su pasitenkinimu savimi, pasitikėjimu ir geresniu savęs vertinimu. Tuo pačiu gaunate neįkainojamą galimybę pažinti tiek savo teigiamas savybes ir gebėjimus, tiek klaidas ir trūkumus… Dažnai kovosite ne su maišu, bet tik su pačiu savimi. Be abejo, psichiką teigiamai veikia ir bendrai pagerėjusi nuotaika, sveikata bei fizinis pajėgumas.
Streso mažinimas
Fizinis aktyvumas visada veikia kaip priešnuodis stresui, ir boksas, kaip ir kiti kovos menai, šiuo atžvilgiu nei kiek neišsiskiria. Stresą mažinančiai veikia tiek fizinis krūvis bendrai, tiek smūgiavimas, tiek maksimali koncentracija į techniką. Galų gale, kažkuo užsiimdami juk visada džiaugiamės, jei iššūkį ir patiriame, ir jį sėkmingai priimame, o bokse (kaip ir kitose kovų menų šakose) būdingas nepertraukiamas ir intensyvus mokymosi procesas. Intensyvus mokymasis = daug džiaugsmo..!
O kaip dėl elementarios sąsajos tarp agresijos ir smūgiavimo? Juk dabartinėje visuomenėje agresija yra nepriimtinas, netoleruojamas ir dažnai slopinamas žmogiškojo gyvenimo niuansas (kaip kad „negraži“ yra senatvė..). O kur dingsta mūsų užslėptas liūdesys, pyktis, nesėkmės, nepavykęs mėginimas pasipriešinti vadovui, darbinis stresas..? Smūgiais kompiuterio pele į stalą, smūgiais uždarant duris, į sieną paleistais daiktais..? Apie blogesnius atvejus net nekalbėkime. O juk vienas iš iškrovos būdų yra senas kaip pasaulis, tai – tiesiog — bet tikras — smūgis. Skirtas ne kelti savo agresijos lygį, bet jį mažinti. Tiek smūgiai patys savaime veikia giliai psichologiškai (turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuriam jau pirmą kartą pabandžius smūgiuoti ar spirti į bokso kriaušę, tai nepatiktų..!), tiek visos treniruotės pobūdis — smagus, azartiškas ir pilnas iššūkių.
Nuolankumo ir kuklumo mokymasis
Pradėti daryti tai, ko visai nemokate, nebijoti parodyti, kad nemokate, priimti tai, kad vis dar neišeina, ir turėti drąsos mokytis toliau — tam reikia turėti pakankamai (arba išmokti) ir nuolankumo. Norint pereiti į aukštesnį užsiėmimų lygį, išgirsti ką sako treneris, susidoroti su vidiniu pasipriešinimu, tai tampa tiesiog neišvengiama. Ir tai išties gali paveikti jūsų gyvenimą plačiąja prasme. Nuolankumas bei kuklumas, o ne nepagrįstos ambicijos ar arogancija, dažnai yra tikrųjų žinių įgijimo ir jūsų tikrosios jėgos atradimo pradžia.
Raumenų stiprinimas
Prisiminkime, kaip atrodo tipinis boksininkas — tvirti raumenys, tačiau jokios nereikalingos raumenų masės. Boksas veikia daugelį raumenų — stipriam smūgiui reikia panaudoti visą savo svorį, o judesiui atlikti reikia įjungti visą eilę kojų, klubų, pilvo, nugaros, pečių ir rankų raumenų. Ypač realu sustiprinti ir padidinti raumenų masę tų raumenų, kurie įprastam gyvenime praktiškai nenaudojami. Tai puikus sportas, jei jūsų tikslas — stangrinti kūną ir gerinti raumenų tonusą. Taip yra pirmiausia dėl pačio smūgiavimo — staigių pasikartojančių judesių, keliančių raumenų tonusą ir juos stangrinančių. Tuo pačiu smūgiavimui reikalingas pakartotinis raumenų susitraukimas kelia jų nuovargį, tačiau treniruojantis jūsų raumenys galės susitraukinėti nepavargdami vis ilgiau (didės ištvermė). Tai reiškia, kad galėsite treniruotis vis ilgiau ir intensyviau..!
Kūno masės kontrolė
Dėl treniruočių intensyvumo ir viso kūno darbo reikalaujančio užsiėmimų pobūdžio, kaskart sudeginama daugybė kalorijų. Dar vienas tikėtinas teigiamas poveikis, pradėjus pakankamai reguliarias treniruotes – pradėsite geriau jausti natūralų alkio jausmą, o nekontroliuojamas įvairaus maisto troškimas pradės nykti (susijęs tiek su stresu ar nerimu, tiek su nesveikais įpročiais).
Stiprūs kaulai ir raiščiai
Treniruotės su pasipriešinimu stiprina kaulus ir mažina osteoporozės vystymąsi. Į bokso treniruotes integruojama ir daugelis kitokių intensyviu tempu atliekamų pratimų su savo ar laisvais svoriais: atsispaudimų, įtūpstų, pritūpimų, pašokimų ir t.t. Jūsų sąnariai, sausgyslės ir raiščiai stiprės, o dėl to, kad iš esmės naudojamas tik jūsų kūno svoris, bus išlaikoma ar didinama liesoji raumenų masę, kas yra iš esmės svarbu, siekiant palaikyti intensyvų medžiagų apykaitos lygį.
Širdies ir kraujagyslių sistemos būklė
Boksas reikalauja viso kūno judėjimo, tad kaskart kai jūs smūgiuojate, daugybė kūno raumenų susitraukia vienu metu. Tam kad būtų pumpuojamas kraujas su deguonimi visame kūne, jūsų širdis ir plaučiai verčiami dirbti labai intensyviai. Ne tik treniruosite širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir versite prisitaikyti visą kūną, kad širdis ir plaučiai jį geriau aprūpintų deguonimi. Be to, pradėjus treniruotis laukia vienas iš sudėtingesnių uždavinių — išmokti kvėpuoti. Deja, bet mes nemokame kvėpuoti nepastovaus ir intervalais labai intensyvaus (dažnai – maksimalaus) krūvio sąlygomis. O šie intervalai labai greitai kinta 🙂 Turime išmokti neuždusti, o per trumpą pauzę – atsigauti. Net jei kvėpavimo įtakos psichinei būklei temą dabar palikti nuošalyje, vien įtaka visai širdies ir kraujagyslių sistemai yra neabejotina.
Augimo hormono kiekio didėjimas
Augimo hormonas jau seniai yra lyg šventasis Gralis tarp ieškančiųjų jaunystės ir gyvenimo trukmės prailginimo, na o sporte jis naudojamas siekiant padidinti ištvermę ir raumenų masę. Tačiau yra ir natūralus būdas kūne didinti šio hormono kiekį. Moksliniai tyrimai rodo, kad judant 70-90 % maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) lygyje, kūne gaminasi augimo hormonas. Užsiimant intensyviu darbu prie kriaušės ir išlaikant tempą, tokį lygį visada pasieksite. Taigi, nors su amžiumi šio hormono kiekis organizme mažėja, tačiau yra puikus natūralus būdas dar ilgai jo kiekį palaikyti norimose ribose — sportas…
Kūno kinestetinio intelekto lavinimas
Kinestetinis, arba kūno judesių, intelektas yra charakterizuojamas galimybe kvalifikuotai ir įgudusiai naudotis savo kūnu, meistriškai dirbti su daiktais ir subtiliai jais manipuliuoti. Boksui, kaip ir daugeliui kitų kovos menų, kūno kinestetinis intelektas yra būtinas. Kodėl tai taip svarbu? Nes kūnas ir smegenys pradeda veikti išvien, ir tuomet pradeda vykti neįtikėtini dalykai… Smegenys pradeda mokytis kaip mokyti kūną veikti efektyviau, o tai savo ruožtu lengvina mokymąsi kitų įgūdžių, kurie reikalauja kūno judėjimo. Tyrimai netgi rodo, kad kūno kinestetinio intelekto lavinimas vysto darbinę atmintį — atmintį, kuri atsakinga už trumpalaikės informacijos saugojimą.
Pagerėjusi koordinacija
Paprasta — viskas, kas verčia jūsų kūną būti nestabiliu, reikalauja jūsų raumenis dirbti sunkiau, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. O daugelio kūno dalių judėjimas įvairiomis kryptimis vienu metu reikalauja gero tarpusavio ryšio tarp smegenų ir kūno. Mes vystome ne tik geresnę koordinaciją, bet ir patį kūno sąmoningumą – pradedame jausti savo kūno padėtį, jį geriau valdyti, subtiliai bei laiku reaguoti į pokyčius.
Kiti kovos menai ir fitnesas
Iš esmės viskas, kas išvardinta kaip bokso treniruočių teikiami privalumai, taikoma ir kitiems kovos menams. Boksas ne be reikalo yra numeris 1 tarp kovos menų, jei kalbėti apie pritaikymą fitneso ir „sveikatinimo“ treniruotėms – intensyvumas, kurio reikalauja šie užsiėmimai ir viso kūno lavinimas, apsieinant be tikro priešininko, yra neabejotinas privalumas. Tačiau į treniruotes labai naudingai gali būti integruojami ir kiti elementai, pavyzdžiui, klasikiniam boksui nebūdingi judesiai alkūnėmis, kokie yra Muay Thai – lavinantys visą pečių sąnarių amplitudę ir padedantys turint problemų menčių srityje, ar karate smūgiai kojomis, visiškai išskirtinai lavinantys dubens sritį, stiprinantys kelius, čiurnas ir visą kojų raumenyną, ir galintys padėti kenčiant skausmus dėl nuo sėdėjimo sutrumpėjusių šlaunų raumenų ar nugarinėje stuburo dalyje.
O jei vis tik ir apie „sparringą“…?
Sunku nepasakyti bent kelių minčių apie „sparringą“, nes būtent perėjimas prie realių smūgių yra išties didelių psichologinių ir fizinių pokyčių riba. Tik realios grėsmės potyris, tikro skausmo (tegu ir visai minimalaus) išgyvenimas keičia pavojaus suvokimą ir atsaką į jį (ne „bėgti“, bet — „kovoti“), didėja tiek psichologinio, tiek fizinio skausmo išgyvenimo slenkstis (t.y. vis lengviau „pakeliame“, o į kai ką reaguojame jau tik minimaliai) ir — auga drąsa. Kai išgyvename situacijas, kuomet tenka žaibiškai reaguoti, t.y. priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tuoj pat patirti to sprendimo pasekmes, ir, nepaisant visko, toliau veikti, o mygtuko „pause“ ar „undo“ nėra, tai neišvengiamai keičia mūsų mąstyseną. Mumyse gimsta kovotojas… Mąstantis ir strateguojantis kovotojas.
Įvairaus lygio ir intensyvumo „sparringu“ galima užsiimti, vėlgi — be jokių ambicijų tapti ringo kovotoju, bet priklausomai tik nuo mūsų galimybių ir tikslų, na ir aišku — nuo „sparringo“ partnerio.. :).
Ir šie tiek bendros filosofijos…
Kovotojo savybės — tai visų pirma lyderio savybės. Ringe ar „sparingo“ metu apsispręsti dėl strategijos turi čia ir dabar, ir ne tik apsispręsti, bet ir iškart imtis veiksmų, ir to niekas negali padaryti už tave. Tačiau dažnai, pradėjus veiksmų seką, situacija keičiasi ir esi verčiamas tuoj pat reaguoti ir keisti savo planus. Nelankstumas, baimė, nenoras ar negebėjimas keisti pradėtą strategiją, jau reiškia pralaimėjimą.
Dar vienas svarbus niuansas — kovoje, kaip ir gyvenime, labai svarbu kaip mes įvardiname sau tai, su kuo susiduriame — su užduotimis, ar su problemomis. Tas, kuris ringe mano kad susidūrė su problema — jau pralaimėjo. Kovodami mokomės ieškoti sprendimo užduočiai, o ne laikyti tai stresu ar problema, ir daryti tai netgi su malonumu.
Kovos menų sąsaja su efektyviu tikslų siekimu yra labai stipri. Pažiūrėkime kitu kampu į kovos procesą — ringe ar „sparringo“ metu tiesiog žaibiškai ir efektyviai sprendžiamos užduotys, ir be to – siekiant tai atlikti su minimaliu savo resursų panaudojimu. Treniruotės to ir moko – neatiduoti visų jėgų iš karto, bet mokėti planuoti jėgas, paskirstyti jas atsižvelgiant į prioritetus, ir įsitempti tik tada, kada reikia, o kada nereikia — atsipalaiduoti. Gyvenime jėgų planavimas toks pat svarbus – jei perdegsi vos pradėjęs veikti, tavo kova baigta. Per daug įsitempus, sprendimas dažnai priimamas arba netinkamu metu, arba netinkamas, arba jis kainuoja per daug jėgų… Tačiau lengva pasakyti „atsipalaiduok“, sunkiau tai padaryti. Prie to prieinama tik tada, kai yra peržengiama per daugelį dalykų – pirmiausia, per savo baimes ir per „man neišeina/neišeis“, per „jis stipresnis ir turbūt aš nieko negaliu padaryti“. Kovos menuose ši akistata ir būtinybė peržengti savo ribas yra neišvengiama. Taip pat svarbu ir mokintis matyti „visą“ užduotį, t.y. matyti laiko perspektyvoje, nes juk „kartais reikia pralaimėti mūšį šiandien, kad laimėtum karą rytoj“…
Kovos menai nėra kiekvienam, tačiau tai gali būti būtent tau.